Šuns šėrimas – itin diskutuotina tema, kur šunų augintojų, veterinarų, kinologų ir kitų specialistų nuomonės gana stipriai išsiskiria. Nėra vieno būdo, tinkamiausio visiems šunims ar tenkinančio visus šeimininkus, todėl šiame straipsnyje pristatysime pagrindinius šunų šėrimo būdus, glaustai aprašysime jų specifiką ir pateiksime kiekvieno jų privalumus ir trūkumus. Tikimės, jog tai padės išsirinkti jums priimtiniausią šėrimo būdą.

Sausas ėdalas

Sausų ėdalų yra daugybė ir iš tiesų nėra lengva išsirinkti geriausią, be to, kas tinka vienam šuniui, nebūtinai tiks ir kitam. Tad dažniausiai šuns ėdalą reikia rinktis bandymų ir ieškojimų keliu.

Sauso ėdalo gamybos budai yra du: ekstrudavimo ir šaltos gamybos. Eksktruduojamo ėdalo gamyba vyksta taip: visi ingredientai yra sumalami, kaitinami, kad žūtų bakterijos (dažnu atveju žūna ir vitaminai), tada didelio slėgio aparatu gaminamos suspaustos granulės, kurios vėliau yra apipurškiamos riebalais ir vitaminais. Šio ėdalo vienas didžiausių privalumų – ilgas galiojimo laikas. Dauguma rinkoje esančių ėdalų gaminami būtent šiuo būdu.

Šaltuoju būdu gaminamo ėdalo procesas kiek kitoks: ingredientai sumaišomi ir nekaitinant suspaudžiami i granules. Taip išsaugoma daugiau vertingų medžiagų ir toks ėdalas paprastai šunims skanesnis. Minusai – trumpokas galiojimo laikas ir kartais nemažas kiekis ne mėsinės kilmės ingredientų – jie naudojami kaip rišamoji medžiaga suformuoti granulėms.

Ko reikėtų ieškoti ir ko vengti sauso ėdalo etiketėse: Sauso ėdalo kaip ir visų maisto produktų etiketese produktai yra surašyti mažėjančia tvarka, t.y. pirmieji 5-6 ingredientai sąraše sudaro didele dalį viso ėdalo sudėties, o paskutinių išvardintų sudėtinių dalių tėra trupiniai arba kvapas. Renkantis ėdalą reikėtų žiūrėti, kad pirmieji ingredientai būtų mėsa arba dar geriau – mėsos miltai, t.y. dehidratuota mėsa. Jei sudėtyje nėra mėsos miltų, o tik šviežia mėsa (nors ir sąrašo pradžioje), tai reiškia, kad pačiame ėdale mėsos yra labai mažai, nes dehidratavus mėsą, ji praranda iki 90% savo masės. Reikėtų vengti ėdalų, kurių pirmieji ingredientai sąraše yra grūdai ar kukurūzai, taip pat vertėtų žinoti, kad kukurūzai, nors skanūs daugeliui šunų, dažnai sukelia alergijas. Visgi jei jūsų šuo nėra alergiškas, tačiau išrankus ėdalui, kaip tik verta pagalvoti apie ėdalą, kurio sudėtyje yra truputis kukurūzų.

Renkantis sausą ėdalą reikėtų vengti didžiuosiuose prekybos centruose pardavinėjamų ėdalų, tokių kaip Pedigree, Chappi, ir pan. Verčiau ėdalą rinktis specializuotose ar elektroninėse parduotuvėse, veterinarijos vaistinėse. Geriausia pirkti superpremium kokybės ėdalą, tačiau nepamirškite, kad užrašas „superpremium” dar negarantuoja geros ėdalo sudėties – etiketę vis tiek reikėtų skaityti ir analizuoti. Pirkdami brangesnį, tačiau geresnės kokybės ėdalą, iš tiesų  sutaupysite, nes kokybiško ir maistingo ėdalo šuniui pasisotinti ir patenkinti energijos poreikius užtenka mažesnio kieko, nei kad pigaus ėdalo, kuris pilnas nevirškinamų užpildų.

Kokybiški ekstrudavimo būdu pagaminti ėdalai: Orijen, Canidae, Acana, Arden Grange, Nutrivet instinct, Flatazor ir kt.

Šaltuoju būdu gaminami ėdalai : Virbac Vetcomplex, Farm Food HE, Lukullus, Natyka, Platinum. 

Sauso ėdalo privalumai:

  • Patogu
  • Subalansuota
  • Nesunku transportuoti
  • Iš daugybės siūlomų ėdalų galima išsirinkti labiausiai tenkinantį poreikius

Sauso ėdalo trūkumai:

  • Neaiški sudėtis
  • Aukšta kaina

Natūralūs šėrimo būdai

Natūralių šunų šėrimo būdų yra ne vienas, tačiau pagrindiniai ir labiausiai paplitę tarp šunų augintojų yra RAW, BARF bei šėrimas naminėmis košėmis.  Kadangi dažniausiai už natūralaus ėdalo paruošimą atsakingas pats šeimininkas, labai svarbu, jog toks ėdesys būtų subalansuotas. Kitu atveju ilgainiui gali atsirasti rimtų šuns sveikatos sutrikimų.

RAW

Šuo šeriamas tik žalia mėsa ir subproduktais, papildomai neduodant jokių vitaminų bei mineralų. RAW dietą sudaro žalia mėsa, kaulai ir subproduktai, kurie tarpusavyje derinami taip, kad atitiktų šuns maistinius poreikius bei teigiamai veiktų virškinimą. Taip pat šis šėrimo būdas skatina ėdalą šuniui duoti kuo didesniais gabalais – tai reiškia, kad ėsdamas šuo plėšo mėsą, kaip kad darydavo jo protėviai vilkai.

Paprastai yra siūloma tokia formulė: 80% mėsos, 10% kaulų ir 10% subproduktų (pusę jų turėtų sudaryti – kepenys). Retkarčiais papildomai gali būti duodamas kiaušinis. Šeriant šunį RAW tinka bet kokio vaikštančio, skraidančio ar plaukiančio gyvūno mėsa, t.y.: jautiena, kiauliena (tik ne per daug!), triušiena, ėriena, ožkiena, visų rūšių paukštiena bei jūrų žuvis, taip pat gėlavandenė žuvis (pastarąją prieš šeriant būtinai bent savaitei užšaldyti), taip pat žvėriena. Subproduktams priskiriama : kepenys, blužnis, inkstai, smegenys, kasa, plaučiai (gana menkaverčiai maistine prasme, todėl nerekomenduojama jų padauginti), skrandžiai. Širdis ir liežuvis, nors ir vidaus organai, tačiau savo sudėtimi priskiriami mėsai, o ne subproduktams.

Šeriant RAW šunis rekomenduojama šerti kartą į dieną, kartą per savaitę ar dvi padarant iškrovos dieną (tądien visai neduoti ėsti). Ėdesį galima duoti atšildytą, pusiau sušalusį ar visiškai sušalusį. Dienos ėdesio norma šuniui yra 2-3% procentai jo kūno masės, t.y. 20 kg sveriančiam šuniui dienos ėdesio norma būtų 400-600g. Jei norima, kad šuo priaugtų ar numestų svorio, dienos normą reikėtų atitinkamai keisti. Ėdesio normą savo šuniui galite paskaičiuoti čia.

RAW privalumai:

  • Dažniausiai šuo noriai ėda savo davinį – daugumai šunų žalia mėsa yra labai skanu!
  • Graužiant kaulus ir kramtant mėsą gražiai ir švariai nuvalomi dantys
  • RAW šeriami šunys retai nutunka
  • Šėrimas RAW dažniausiai yra pigesnis nei šeriant kokybišku sausu ėdalu 

RAW trūkumai

  • Reikia turėti laiko ir kantrybės vaikščioti po turgavietes ieškant mėsos bei subproduktų
  • Užima daug vietos šaldiklyje, jei norima tinkamai susipirkti, susiporcijuoti ir užsišaldyti ėdesį
  • Nelabai tinka keliaujant – šviežia mėsa greitai genda
  • Šeriant netinkamai subalansuotu RAW ėdesiu ilgesnį laiką, galima labai stipriai pakenkti šuns sveikatai
  • Godžiai rijantiems šunims yra rizika praryti kaulą ir perdurti žarnyną bei išsilaužyti dantis

BARF

Tai sparčiai populiarėjantis šėrimo būdas Europoje, kai šunys šeriami smulkinta žalia mėsa ir daržovėmis, kartais mitybą papildant kiaušiniu, jogurtu ar kitais pieno produktais. Šis maistas gali būti gaminamas namuose arba įsigyjamas iš gamintojų (Lietuvoje visai neseniai atsirado jų pasiūla). Perkant paruoštus BARF mišinius iš gamintojų, tai gera alternatyva norintiems šerti šunį mėsa, tačiau neturintiems laiko.

BARF privalumai:

  • Maistas praturtintas nedideliu kiekiu angliavandenių, kas pasak BARF šalininkų yra reikalinga šuns organizmui (būtent šiuo klausimu labiausiai nesutaria BARF ir RAW maisto šalininkai)
  • Natūralus, be nereikalingų maisto priedų lyginant su sausu maistu
  • Įsigyjant iš gamintojų, yra sutaupoma daug laiko maisto gamybai namuose
  • Įsigyjant iš gamintojų, maistas yra subalansuotas, pilnavertis, užtikrinantis visų reikalingų medžiagų, vitaminų ir mineralų poreikį
  • Šunys dažniausiai labai mėgsta

BARF trūkumai:

  • Ruošiant patiems gamybos procesas ir plataus mėsos raciono paieškos užima laiko
  • Ruošiant pačiam reikia gerai išmanyti šuns mitybos poreikius, kad nepritruktų reikalingų medžiagų, vitaminų bei mineralų ir nesukeltų ilgalaikių padarinių
  • Sunku paruošti ir šerti keliaujant. Reikalingas šaldiklis, užtikrinantis, kad maistas negestų kelionės metu
  • Užima nemažai vietos šaldiklyje namuose
  • Šeriant netinkamai subalansuotu BARF ėdesiu ilgesnį laiką, galima labai stipriai pakenkti šuns sveikatai
  • Atšildytą/šviežią ėdalą reikia sunaudoti per gana trumpą laiką

Jei BARF nusprendėte gaminti namuose, būtina atkreipti dėmesį:

1)      Itin svarbus yra mėsos racionas, t.y. šuo turi gauti kuo įvairesnę mėsą, kad būtų užtikrintas reikalingų medžiagų, vitaminų ir mineralų kiekis.

2)      Didžiąją dalį mėsos turi sudaryti raumeninis audinys, nes yra lengviausiai įsisavinamas (apie 70-80%), kitą dalį turi sudaryti subproduktai (žalias skrandis, kepenys, plaučiai, inkstai) ir kaulai. Visa tai reikia susmulkti. Ir jokiais būdais nevirti.

3)      Naudokite smulkintus vištienos kaulus ir kremzles. Jautienos, kiaulienos, avienos, ožkienos kaulų reikia vengti, nes jie labai kieti ir dirgins šuns skrandį.

4)      Vaisiai, daržovės ar kruopos turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10-15% raciono, duodant 4-5 dienas per savaitę.

5)      Daržoves, vaisius ir žoleles reikia naudoti termiškai neapdorotus. Rekomenduojama:

  • Daržovės – morkos, žirneliai, špinatų lapai, kopūstas, brokolis, kalafijoras. Tik neduokite svogūnų. Česnakų galima tik po skiltelę per savaitę.
  • Vaisiai – obuoliai, kriaušės, uogos.
  • Žolelės – petražolės, mėta, rozmarinas.
  • Kruopos – tik neturinčios glitimo – gerai išvirti ryžiai, grikiai.

6)      Šuniui yra vertingiausias kiaušinio trynys. Jei kiaušinio duodama ne dažniau nei kartą į savaitę, galima duoti visą kiaušinį su lukštu. Jei dažniau – geriau duoti tik trynį, nes baltymas turi medžiagos surišančios ir šalinančios vitaminą B.

7)      Varškė, sūris ir jogurtas bei kiti pieno produktai – gerai ir sveika tik nedidelėmis dozėmis. Per didelis pieno produktų kiekis gali sukelti viduriavimą. Kai kurie šunys puikiai virškina ir pieną – jo galima duoti kartą ar du I per savaitę, tai lengvai pasisavinamo kalcio šaltinis. Jogurtas gerina virškinimą.

Dienos ėdesio norma šuniui yra 2-3 % jo kūno masės, t.y. 20 kg sveriančiam šuniui dienos ėdesio norma būtų 400-600 g. Jei norima, kad šuo priaugtų ar numestų svorio, dienos normą reikėtų atitinkamai keisti. Ėdesio normą savo šuniui galite paskaičiuoti čia.

Nemažai puikių BARF receptų galima rasti internete ar Youtube.

Košės

Tai yra namuose gaminama grūdų košė su mėsa. Į ką vertėtų atkreipti dėmesį ruošiant košę:

1)      Visos kruopos turi buti labai gerai išvirtos ir suskaidytos, kitaip šuns organizmas jų nepasisavins (kruopas reikia suvirti taip, kad byrėtų).

2)      Labai svarbu atkreipti dėmesį į mėsos kiekį košėje. Nepamirškite, kad šuo yra mėsėdis gyvūnas ir kruopų košė su keliais mėsos gabaliukais tikrai nebuvo ir nebus pilnavertis ėdalas. Mėsos ir kruopų santykis turėtų būti bent jau 1/1, o geriausia, jei mėsa sudaro didesnę dalį košės.

3)      Šuo geriausiai virškina žalią mėsą, todėl nėra prasmės mėsos virti – išvirta ji praranda didelę dalį šuniui vertingų medžiagų ir yra sunkiau virškinama. Geriausia būtų žalią mėsą įmaišyti į jau išvirtas kruopas. Itin svarbu, kad prieš tai košėjau  būtų pilnai atvėsusi.

4)      Geriausia naudoti kruopas, kuriose nėra glitimo, t.y. ryžius, grikius ir avižas.

5)      Riebalai –namines košes reikia papildyti aukštos kokybės riebalais – paukštienos riebalais (arba riebiomis paukštienos nuopjovomis, odelėmis), žuvų taukais, augaliniais aliejais (tam puikiai tinka alyvuogių aliejus arba linų sėmenų aliejus, kuris papildo maistą taip reikalingomis Omega rūgštimis bei lecitinu).

6)      Vitaminai: šeriant košėmis reikėtų papildomai duoti vitaminų, tačiau jokiu būdu neperdozuoti ir rinktis vandenyje tirpstančius papildus bei vengti tų, kurie kaupiasi organizme (vit A, vit E, vit D ir pan.)

Nesužmoginkite šuns raciono – jokiu būdu nedėkite į košę papildomų prieskonių, pipirų, druskos, taip pat negalima dėti  atliekų nuo stalo – mums įprastas maistas šunims yra gerokai per sūrus ir ilgainiui gali pakenkti inkstams bei šlapimo puslei. Kita vertus, kai kurie žmonių vartojami produktai gali labai pagerinti šunų mitybos racioną – pvz. riekele juodos ruginės duonos yra puikus mikroelementų bei vit B šaltinis.

Privalumai:

  • Pigu. Susipirkus tinkamus produktus, išeina tikrai pigiau nei sausas ėdalas ir/ar šėrimas mėsa
  • Šunims dažniausiai skanu

Trūkumai:

  • Gamybos procesas užima nemažai laiko
  • Reikia gerai išmanyti šuns mitybos poreikiu, kad šeriant košėmis, šuns organizmas nepritrūktų reikalingų medžiagų, vitaminų bei mineralų ir nesukeltų neigiamų ilgalaikių padarinių.
  • Sudėtinga tokį maistą paruošti keliaujant
  • Paruoštą reikia sunaudoti per gana trumpą laiką
  • Šeriant netinkamai subalansuota koše ilgesnį laiką, galima labai stipriai pakenkti šuns sveikatai

Dienos ėdesio norma šuniui yra 2-3 % jo kūno masės, t.y. 20 kg sveriančiam šuniui dienos ėdesio norma būtų 400-600 g. Jei norima, kad šuo priaugtų ar numestų svorio, dienos normą reikėtų atitinkamai keisti. Ėdesio normą savo šuniui galite paskaičiuoti čia.

Jei turite klausimų, norite pasitarti ar išsakyti savo nuomonę – kviečiame užsukti į mūsų forumą. Pasirinkite jums aktualią temą ir drąsiai diskutuokite su kitais nariais!

Parengė Asta Skripkienė ir Inga Andrulevičienė